Sinonimi e Contrari Friulani

fondâsi v.

  1. [it. basarsi v.pronom.intr.] (poiâsi su elements par trai un resonament)
    sinonims
    rezisi, sostignîsi, stâ sù, tignîsi, tignîsi sù
    (partî di cierts elements par gjavâ un mût di compuartâsi)
    sinonims
    rezisi, stâ sù, tignîsi sù
  2. [it. fare fondamento loc.v.] (par cjapâ une decision e agjî cun sucès, contâ su alc o cdn. tant che necessari e di jutori)
  3. [it. fondarsi v.pronom.intr.] (vê tant che base, tant che fondament)
    sinonims
    basâsi, poiâsi, stâ sù, tignîsi sù
  4. [it. immergersi v.pronom.intr.] (jentrâ dal dut intun licuit o intune sostance semi licuide)
    contraris
    dâ sù, tornâ sù, vignî fûr, vignî sù
    (lâ sot de superficie de aghe in profonditât)
    contraris
    dâ sù, tornâ sù, vignî fûr, vignî sù
  5. [it. immergersi v.pronom.intr.] (jentrâ, concentrâsi in alc) infondâsi tal scûr
    sinonims
    internâsi, jentrâ, penetrâ
    contraris
    saltâ fûr, vignî fûr
  6. fig. [it. immergersi v.pronom.intr.] (lassâsi puartâ, lassâsi lâ)
    sinonims
    butâsi, lassâsi lâ, lassâsi puartâ
  7. [it. imperniarsi v.pronom.intr.] (vê un riferiment principâl)
    sinonims
    costruîsi, incardinâsi, incentrâsi
  8. [it. incardinarsi v.pronom.intr.] (stâ sù su cierts principis teorics)
    sinonims
    basâsi, stâ sù
  9. fig. [it. posare v.intr.] (vê tant che fondament)
    sinonims
    poiâ, vê par fonde
  10. fig. [it. riposare1 v.intr.] (jessi implantât, jessi metût, basâsi)
    sinonims
    basâsi, rezisi, stâ in pîts, stâ sù, tignîsi